Apie kompostą

Kompostavimas  - tai biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, kai dėl kompleksinio biologinio, biocheminio ir fizinio proceso, t. y. mikroorganizmų, dirvožemio gyvūnų ir jų išskiriamų fermentų poveikio, mineralizuojasi biologiškai skaidžios atliekos, išsiskiria biogeniniai elementai ir susidaro humusas.

Kompostavimo metu organinės medžiagos sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą.  Komposte vyksta tie patys procesai kaip ir dirvoje, tačiau daugelį kartų greičiau  ir efektyviau. Todėl subrendęs kompostas yra net tik vertinga trąša, bet ir savotiškas dirvožemio gyvybingumo skatintojas.  Kompostas ne tik praturtina žemę humusu ir maistingosiomis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą.  Žemė tampa puresnė, į ją lengviau patenka oras, ilgiau laikosi drėgmė.

Kompostas iš dalies gali pakeisti kitas organines trąšas. Vienam hektarui vejos rekomenduojama nuo 75 iki 100 tonų komposto. Sunkioms dirvoms – 120-200 tonų vienam ha, lengvoms dirvoms 20-40 tonų vienam ha (pagerina kapiliarinį vandens talpumą).

Daržovėms rekomenduojamas komposto kiekis 20-30 tonų vienam ha kas dveji-treji metai. Nerekomenduojama sėti daržoves ir sodinti daigus tiesiai į kompostą. Gaminant kompostą vien iš medžių lapų ir žolių, jame yra pakankamai azoto, tačiau trūksta fosforo ir kalio.

Pridėjus atitinkamų komponentų, kompostą galima paruošti atskiroms kultūroms. Pvz., braškėms tinka didesnio rūgštingumo kompostas, todėl į atliekų masę pridedama pjuvenų ar skiedrų.

Cheminė komposto sudėtis dažniausiai būna ši: