Kaip kompostuoti

Komposto ruošimui tinka visos biologiškai skaidžios atliekos: sodo ir daržo augmenija, šienas, šiaudai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augmenija ir dumbliai, dalis virtuvės atliekų, arbatos, kavos tirščiai.

Ką tik nupjautą žolę prieš dedant į kompoto krūvą, reikėtų  padžiovinti arba sumaišyti ją su stambesnėmis žaliosiomis atliekomis. Ką tik nupjauta ir sukrauta į krūvą žolė gali pradėti rūgti ir dėl to sulėtės ar visiškai sustos komposto gamybos procesas.

Piktžoles su subrendusiomis sėklomis prieš dedant į komposto dėžę reikėtų palaikyti saulės atokaitoje uždengus skaidria plėvele. Taip sėklos perkais sušus ir praras daigumą.

Rudenį nukritusių medžių lapų nerekomenduojama krauti sluoksniais ar į vieną krūvą. Kad jie nesukristų ir nesuliptų į vientisą masę, reikėtų lapus padžiovinti ir sumaišyti su kitomis atliekomis.

Kompostavimo būdai

Yra daugybė kompoto gamybos būdų, tačiau juos galima suskirstyti į tris pagrindinius: šaltas komposto ruošimas; karštas komposto ruošimas; komposto ruošimas sliekų pagalba.

Šaltas komposto ruošimo būdas yra paprasčiausias ir lengviausias, tačiau ilgiausiai trunkantis. Priklausomai nuo komposto vartymo dažnumo, kompostas susidaro per vienus ar dvejus metus. Komposto viduje temperatūra pakyla daugiausiai iki 40 C laipsnių. Todėl į tokį kompostą nerekomenduojama dėti sergančių augalų ir piktžolių su subrendusiomis sėklomis, nes temperatūra nebus pakankama sunaikinti ligų sukėlėjus ir sėklų gyvybingumą.

Karštasis kompostavimo būdas yra sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau priežiūros ir žinių. Šiuo būdu kompostą galima pasigaminti per 6 savaites ar net keletą dienų. Šiuo būdu rekomenduojama kompostuoti lengviau yrančias medžiagas, nepatartina dėti medžių ir krūmų šakelių, medienos drožlių - jos gali nespėti suirti. Komposto krūvą būtina dažniau vartyti, aeruoti. Komposto viduje temperatūra pakyla iki 70 C laipsnių. Greitesniam komposto paruošimui gali būti naudojami įvairūs mikroorganizmų dauginimąsi skatinantys priedai.

Kompostą gaminant sliekų pagalba gaunamas vermikompostas (biohumusas).

Sliekai mechaniškai suardo lapus, medieną, chemiškai perdirba augalinių ląstelių struktūras, mineralizuoja organiką. Jie perdirba mėšlą, šiaudus, šakeles, medžių, neturinčių dervų, pjuvenas, virtuvės atliekas, lapus, žoles, augalų atliekas, popieriaus atliekas ir pan. Sliekai susmulkina atliekas iki pastos būklės, sudaro sąlygas įvairiems mikroorganizmams, stabdantiems patogeninių bakterijų, tarp jų salmonelės, veiklą, vystytis. Per vieną sezoną (180 parų) pusė kilogramo sliekų, iš vienos tonos atliekų pagamina 500-600 kg biohumuso. Viena tona biohumuso atstoja 20 tonų įprastinio mėšlo.

Kompostavimo įranga

Namų sąlygomis komposto gamybai galima naudoti specialius komposterius arba paprasčiausiai  patiems pasigaminti komposto dėžę. Komposto dėžė turi būti dviejų skyrių, į pirmąjį kraunamos naujos atliekos, antrajame skyriuje - bręstantis kompostas. Kompostinės dėžės dugnas turėtų būti laidus vandeniui, apačioje būtina įrengti ventiliacijos angas.  Dėžės aukštis turėtų būti iki 1 m  aukščio, kad patogu būti maišyti kompostą, dėžė būtinai turi turėti dangtį. Kompostinę dėžę rekomenduojama statyti pavėsyje, kad nekaitintų tiesioginiai saulės spinduliai.

Kaip kompostuoti

Komposto dėžės dugne paklojamas medžio skiedrų, smulkių šakelių, šaknų sluoksnis. Tuomet užpilamas sodo ir daržo augalinių atliekų ir drėgmę sulaikančių medžiagų (durpių, pjuvenų, susmulkintų šakų)sluoksnis. Tai užtikrina oro patekimą į kompostą.

Prieš dedant į komposto dėžę,  stambesnes atliekas reikėtų susmulkinti. Virtuvės atliekas reikia sumaišyti su augalų atliekomis, sausas atliekas - su šlapiomis, smulkias - su stambiomis. Į kompostą rekomenduojama įdėti keletą stambesnių šakelių, kurios neleis atliekoms susislėgti.

Kopmostavimosi procesas vyksta greičiau ir geriau jei yra kuo įvairesnės atliekų rūšys. Į naują kompostą galima įdėti šiek tiek jau pagaminto komposto, tai pagreitins mikroorganizmų dauginimąsi.

 Komposto masė neturi būti per daug suslėgta ir šlapia, tačiau neturi būti ir per daug puri. Kompostuojamos atliekos turi būti drėgnos, tačiau ne tiek, kad jas paspaudus imtų lašėti vanduo.

Komposto masę reikia bent kartą per savaitę vartyti, tai pagerina aeraciją, kompostas pernelyg nesutankėja, padeda išvengti muselių. Komposto masę būtina kartas nuo karto sudrėkinti.

Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytės struktūros, tamsios  spalvos, panašus į dirvožemį.